Bitcoin ir kitos kriptovaliutos kaitina spekuliantų kraują šįmet brangdamos tūkstančiais procentų. Tradicinių bankų atstovai užsimena ir apie sukčiavimą, ir apie galimas piramides, burbulus.
Kodėl žmonės pamėgo kriptovaliutas?
Pirmiausia tai yra blockchain technologija, kuria paremtas bitkoinas ir kitos kriptovaliutos, kurios yra unikalios, su jomis galima kurti kažką naujo, žengti į priekį.
Laikui bėgant ta idėja tapo vis populiaresnė. Buvo įsitikinta techniniais pinigų pervedimo ir išsaugojimo privalumais, todėl pradėjo įsitraukti ne tik pavieniai žmonės, bet ir valstybės. Antai Japonija leido savo bankams dirbti su kriptovaliutomis, o juk tai viena stambiausių pasaulio ekonomikų.
Įsitraukus japonams valiutų kursai ėmė kilti, atsirado tokios technologijos, kuriomis paremtas Ethereum, leidžiančios surengti ICO. Tai vyksta pastaruosius pusantrų metų.
Kam reikalinga blockchain technologija?
Per pastaruosius trisdešimt metų susikūrė globali rinka, internetas, kuris ją sujungia, ir tinklinė visuomenė.
Jei yra globalus pasaulis, tinklinei visuomenei nereikia dolerių, eurų arba kitų FIAT valiutų, kurios priklausomos nuo politikų, yra nepatikimos.
Kadaise valstybėms prireikė savo pinigų – monetų, banknotų. Iš pradžių jie buvo padengti auksu, paskui to buvo atsisakyta. Taip ir dabar, kai susikuria tam tikras tinklinės visuomenės subjektų ratas, jam reikia savo valiutos.
Virtualios valiutos labai pagreitino atsiskaitymus visame pasaulyje: naudojantis bankais iš vienos valstybės į kitą pervesti pinigus reikia kelių dienų, čia viskas įvyksta per keletą minučių, transakciją patvirtina trečioji šalis – „kasėjas“, ji atsekama, viskas skaidru.
Ilgai žmones ir priežiūros institucijas baugino sistemos anonimiškumas, bet dabar jau turbūt visi suvokia, kad blockchain technologija paremtos operacijos yra visiškai atsekamos – kiekviena jų yra įrašyta ir saugoma.
Pats Europos centrinis bankas (ECB) nors ir netvirtina uždegantis žalią šviesą, tačiau elgiasi tolerantiškai. Svarbu, jog dar 2014 metais ES teisingumo teismas nustatė, kad kriptovaliutos neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Kitaip tariant, joms suteiktas įprastų pinigų statusas.
O kas yra labiau virtualu – ar niekuo neparemti popieriniai pinigai, ar blockchain technologija paremta valiuta, kurios algoritmai žinomi, emisija aiški, o kiekvienas savininkas yra identifikuojamas?
Nieko stebėtina, kad ir stambiausios pasaulio finansų korporacijos bando pritaikyti blockchain technologijas.
Ar ilgai gali tęstis toks pakilimas? Ar nėra apgavysčių grėsmės?
Jau seniai sakoma, kad 90 proc. ICO atvejų yra kažkas panašaus į sukčiavimą. Tai nėra jokia paslaptis, nes viską pasako kursas, kai naujos monetos atsiduria biržoje. Dažniausiai jų kaina ženkliai krenta – rinka aiškiai pasako, ką mano apie jas.
Investuotojas dabar yra pakitęs, jis į investavimą žiūri kaip į žaidimą: nelošia kompiuteriu, neina į kazino, bet investuoja į virtualias valiutas ir žiūri, kas dedasi toliau.
Jis analizuoja, bando suprasti, bendrauja su bendruomene ir pats atsako už savo veiksmus.
Šiuo atveju nėra tokių apgautų naivuolių, kaip pasitaikė su „Sekundės“ ir kitais panašiais bankais. Užaugo nauja karta, įpratusi naudotis kompiuterinių žaidimų pinigais – tokenais, todėl jie kriptovaliutas priima natūraliai. Vyresnės kartos žmonėms gal tai ir sudėtinga suvokti.
Bus nusivylimų, teismų, tyrimų dėl sukčiavimo. Greičiausiai to neišvengsime ir Lietuvoje.
Kriptovaliutos pinigai
Tarptautinis valiutos fondas yra pasakęs, kad kriptovaliutos galėtų pakeisti kai kurių nepatikimų valstybių pinigus.
Kalbama, kad viena iš pirmųjų tokių šalių gali būti Venesuela. Rusų oligarchai kriptovaliutas tai pat laiko labai pelningu projektu.
Išleidi kriptovaliutą, kurios pradinė vertė lygi rubliui, tačiau ji iš karto šaus į viršų. O tie, kurie tuo užsiims, pasijus labai gerai.
Žinoma, kriptovaliutų vertė gali ir mažėti, tačiau yra aibė būdų, kaip ją palaikyti, – supirkti, „deginti“, sukurti naujų funkcijų.
Nuomonė, kad išleidęs savo kriptovaliutą iškart praturtėsi nieko neveikdamas, yra iliuzija.
Lietuvos ICO
Kriptovaliutos parūpo ne tik spekuliantams, bet ir jas išleisti užsimojusiems verslininkams. Įkvėpti bitcoin ir kitų virtualių valiutų sėkmės lietuviai irgi to ėmėsi.
Šįmet pirminius kriptovaliutų valiutos siūlymus (ICO – angl. „Initial Coin Offering“) surengė lietuviška bendrovė „Mysterium Networks“, pritraukusi per 14 mln. dolerių (11,9 mln. eurų), vos per 18 minučių dar didesnę sumą surinko mobiliųjų mokėjimų apdorojimo kompanija „Monetha“.
Į iniciatyvinę grupę „Moms Avenue“, susibūrusios aktyvios Lietuvos moterys iš ICO tikisi surinkti daugiau nei 45 mln. eurų.
Šiuo metu savo kriptovaliutą platina bendrovė Bankera. Kompanija skelbia, kad per išankstinį ICO ir lapkričio pabaigoje prasidėjusį ICO surinkta suma jau siekia 43,1 mln. Eur, o investuotojų skaičius perlipo 36.800 (Straipsnio rašymo metu).
Tai reiškia, kad dar net nesibaigęs „Bankeros“ ICO jau tapo sėkmingiausiu iš lietuvių įgyvendintų ICO.
–>Kaip dalyvauti Bankera ICO?<--
Lietuvos komandų vykdomų ICO skaičius artėja prie dešimties. Dar daugiau yra suplanuota.
Lietuviai noriai imasi ICO, jiems patinka tas pinigų surinkimo momentas, tačiau mūsų šalyje trūksta fundamentalesnių darbų su blockchain technologijomis.
Dažnai būna gera rinkodara ir geras procesų organizavimas, tačiau pats veiklos turinys šiek tiek šlubuoja ar būna net užslėptas.
