Ekspertai sveikina Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) žingsnį siekiant suteikti daugiau aiškumo dėl pelno iš kriptovaliutų apmokestinimo. VMI nurodė, kad apmokestinamos pajamos atsiranda tik perleidus bitcoin. Tai reiškia, kad mes pasukome kitu keliu nei JAV mokesčių administratorius, kuris bitkoinus apmokestina jo rinkos verte tik jį iškasus.
Gavote pajamų iš prekybos kriptovaliutomis ir jų kasimo (angl. mining). Pasidomėkite, ar nereikėtų deklaruoti pajamų bei susimokėti mokesčių.
Kai prekyba kriptovaliutomis vykdo gyventojai
Gyventojų pajamos, gautos iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo ar iš pasigamintos kriptovaliutos pardavimo, apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jei gyventojai šią veiklą vykdo siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytus kriterijus.
Kaip žinoma, individualios veiklos pajamos šalyje apmokestinamos taikant 5% pajamų mokesčio tarifą.
Skaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, VMI taip pat leidžia iš pajamų atimti su šių pajamų gavimu ar uždirbimu susijusias išlaidas, jei jos pagrindžiamos dokumentais. Apmokestinamąsias pajamas taip pat galima susimažinti 30%, išlaidų nepagrindžiant dokumentais.
Tais atvejais, kai gaunamos tik atsitiktinės virtualiosios valiutos pardavimo pajamos (nevykdoma nuolatinė veikla), jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, nes kriptovaliutos gyventojų pajamų mokesčio tikslais yra laikytinos turtu.
Pelnas iš kriptovaliutų 2500 Eur arba mažiau?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitcoin ir kitą virtualią (kripto) valiutą laiko nematerialiu turtu. Tais atvejais, kai per mokestinius metus gaunamas pardavimo pelnas yra 2500 Eur arba mažiau, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Pelnas apskaičiuojamas taip: iš kriptovaliutos pardavimo kainos atimama jos įsigijimo kaina ir kitos išlaidos, susijusios su pardavimu (pvz., komisinis mokestis). Tiesa, lengvata netaikoma, jeigu pajamos gautos iš „ofšorinių“ įmonių.
Pavyzdys: Asmuo 2017 m. pardavė bitcoin už 2000 Eur ir Dash kriptovaliutos už 1000 Eur. Bitkoinai buvo įsigyti už 500 Eur, o Dash – už 600 Eur. Taigi gyventojo pajamos iš šių kriptovaliutų pardavimo sudarė 3000 Eur (2000+1000). Įsigijimo kaina sudarė 1100 Eur (500+600). Šių kriptovaliutų pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro 1900 Eur (3000-1100). Kadangi ši suma neviršija 2500 Eur, todėl pajamų mokesčio mokėti nereikia.
Jei gavote daugiau nei 2500 Eur. Tokiu atveju, jei per metus gaunamas pardavimo pelnas (t. y. skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos) viršija 2500 Eur, viršijanti dalis apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pavyzdys: Asmuo 2017 m. pardavė bitcoin už 9000 Eur, o Ethereum kriptovaliutos – už 7000 Eur. Bitkoinų įsigijimo kaina 2000 Eur, o Ethereum – 1000 Eur. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį asmuo gavo 16000 Eur pardavimo pajamų (9000+7000). Įsigijimo kaina 3000 Eur (2000+1000). Kriptovaliutų pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas sudaro – 13000 Eur (16000-3000). Ši suma viršija 2500 Eur. Viršijanti dalis – 10500 Eur (13000-2500) yra apmokestinamos pajamos.
Pajamos gautos santuokoje
Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (nebent yra sudarytos vedybų sutartys, kuriose yra numatyta kitaip). Kai parduodama kriptovaliuta, kuri buvo įsigyta po santuokos sudarymo, 2500 Eur lengvata taikoma abiejų sutuoktinių gautų pajamų dalims atskirai (bendra lengvata – 5000 Eur).
Pavyzdys: 2017 m. parduodami bitcoin, įsigyti po santuokos sudarymo. Gauta suma – 9000 Eur. Įsigijimo kaina – 3000 Eur. Kiekvienas iš sutuoktinių, pateikdamas metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją nurodo: turto pardavimo kaina 4500 Eur (9000 Eur/2); įsigijimo kaina 1500 Eur (3000/2); apskaičiuotas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų – 3000 Eur (4500-1500). Kiekvieno sutuoktinio apmokestinamos pajamos (iš kiekvieno sutuoktinio gautų pajamų atimama 2500 Eur neapmokestinamoji sumą) yra 500 Eur (3000-2500).
Prekyba kriptovaliutomis ir individuali veikla
Jei asmuo iš kriptovaliutų prekybos ar iš iškastos kriptovaliutos pardavimo siekia gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, tokia veikla gali būti pripažinta individualia veikla. Vertinant, ar vykdoma veikla yra individuali veikla, be kita ko atsižvelgiama į tai, kokią pajamų dalį sudaro minėta nauda.
Mokesčiai: individualios veiklos pajamos, gautos 2017 m., apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (nuo 2018 m. planuojama didinti iki 15 proc.). Apmokestinamąsias pajamas galima susimažinti bent 30 proc., išlaidų nepagrindžiant dokumentais. Arba daugiau, jei yra pagrindžiama dokumentais (sąnaudos, pvz., būtų ir kriptovaliutų įsigijimo kaina ar kasimui būtinos įrangos įsigijimas). Vykdant individualią veiklą taip pat mokamos įmokos „Sodrai“. Galima pateikti pavyzdį asmens, kuris savo lėšomis nedalyvauja papildomame pensijų kaupime ir kuris iš pajamų atima 30 proc. sąnaudų. Jo „mokestinė našta“ mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas sudaro apie 13,20 proc. skaičiuojant nuo visų gautų pajamų. „Mokestinė našta“ gali kisti priklausomai nuo patiriamų sąnaudų, taip pat taikomų PSD „grindų“ ar VSD ir PSD „lubų“.
Nustačius, jog kriptovaliutų prekyba vykdoma ir pajamos gaunamos neįregistravus individualios veiklos (kai ją būtina įregistruoti), reiktų sumokėti ne tik nesumokėtus mokesčius. Taip pat tektų mokėti priskaičiuotus delspinigius bei baudas. VMI yra skelbusi, kad atlikus vykdytų bitcoin sandorių kontrolę virtualiose keityklose, tokiose kaip Bitstamp Ltd, LocalBitcoins Oy ir kt., buvo nustatytas ne vienas mokesčių mokėtojas, vykdantis šią veiklą neįregistravęs individualios veiklos.
Kai kriptovaliutomis prekiauja įmonė, jos pelnas apmokestinamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, iš kriptovaliutos pardavimo pajamų atėmus jos įsigijimo išlaidas. Žinia, pagrindinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15% ir mokamas jis nuo per praeitus metus uždirbto pelno.
Išlaidomis laikomos visos sąnaudos, kurias galima pagrįsti dokumentais, turinčiais visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Lieka neatsakytų klausimų
Pavyzdžiui, kas pelno mokesčio atžvilgiu yra kriptovaliuta? Ar tai turtas, ar pinigai ir jų ekvivalentai, ar atsargos? Taip pat nepasakyta, kaip įmonei traktuoti per viešus kriptovaliutų platinimus (angl. initial coin offering, ICO) gautas pajamas, – ar tai yra pardavimų pajamos, ar tai yra investicinės pajamos, ar avansas už paslaugų suteikimą ateityje?
VMI taip pat turėtų aiškiai pasakyti, kaip vertina ICO būdu per užsienyje registruotas įmones gautas pajamas, nes jos gali būti pripažintos kaip pozityviosios pajamos.
Dar vienas klausimas – PVM. Ar jį reikia taikyti, kai kriptovaliuta išleidžiama kaip prekė ar paslauga, naudojama platformoje? Teoriškai, jei tai būtų pripažįstama kaip elektroninė paslauga, PVM turėtų atsirasti pirkėjo valstybėje.
Tiesa, yra klausimas, kaip apmokestinama, kai už kriptovaliutas įsigijimas turtas, kuris yra brangesnis nei 2.500 Eur? Tarkime, automobilis ar namas. Tai teoriškai turėtų būti kitoks kriptovaliutos perleidimas ir automobilį nusipirkusiam žmogui dar turėtų būti apmokestinamos pajamos, nes jis savo kriptovaliutą išmainė į kitą turtą, kai kriptovaliutas traktuojame ne kaip pinigus, bet kaip turtą.
Ar išaiškinimas reiškia, kad mokesčių mokėtojai patys savo apskaitos politikoje turi nuspręsti, kaip vesti bitkoinų kasimo apskaitą, – kadangi skirsis sunaudojamos elektros kiekis, atitinkamai skirsis ir pagamintų bitkoinų savikaina. Atitinkamai, pardavus bitkoiną, reikės identifikuoti, kuris bitkoinas parduotas ir kokią įsigijimo kainą atimti.
Po VMI išaiškinimo taip pat lieka klausimas dėl elektros sąnaudų atskaitymų.
